Bendra informacija | Straipsniai | ES teisės aktai lietuvių kalba
Euro įvedimas Lietuvoje | Europos centrinis bankas

Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą (ES), Lietuvos bankas tapo Europos centrinių bankų sistemos (ECBS), kurią sudaro Europos centrinis bankas (ECB) ir visų valstybių ES narių centriniai bankai, nariu ir dalyvauja ECB bendrosios tarybos darbe ir ECBS komitetuose rengiant bei priimant ECBS sprendimus.

ECB bendrajai tarybai, kurią sudaro ECB pirmininkas, pirmininko pavaduotojas ir visi ECBS nacionalinių centrinių bankų valdytojai, tenka pagrindinė atsakomybė už ataskaitas apie valstybių ES narių, kurios nėra įsivedusios euro, konvergencijos pažangą. Bendroji taryba taip pat teikia patarimus dėl būtino pasirengimo neatšaukiamai nustatyti šių valstybių narių valiutų keitimo kursus. Ji nuolat apibendrina ECB valdančiosios tarybos sprendimus, susijusius su pinigų politika, tačiau Eurosistemos, kurią sudaro ECB ir euro zonos valstybių ES narių centriniai bankai, sprendimų priėmimo procese nedalyvauja. Paprastai Bendrosios tarybos nariai susitinka keturis kartus per metus.

ECBS komitetai nagrinėja įvairius ECBS klausimus ir atsiskaito Valdančiajai tarybai per Vykdomąją valdybą. Valdančioji taryba ir Vykdomoji valdyba turi teisę reikalauti, kad ECBS komitetai nagrinėtų tam tikrus klausimus pagal kompetencijos sritis, tuo palengvindami sprendimų priėmimo procesą. Komitetai veikia kaip Valdančiosios tarybos patariamieji organai.

Lietuvos bankas yra pasirašyto ECB kapitalo dalininkas. Nustatyta, kad, nuo 2009 m. sausio 1 d. ECB kapitalui padidėjus iki 5 760 652 402,58 eurų, Lietuvos bankui tenkanti pasirašyto ECB kapitalo dalis – 0,4256 proc. (t. y. 24 517 336,63 eurų). Euro zonoje nedalyvaujančių valstybių nacionaliniai centriniai bankai apmoka 7 proc. jų pasirašyto ECB kapitalo.

Pasirašyti ir turėti ECB kapitalo gali tik ES šalių nacionaliniai centriniai bankai. ECB kapitalas, kurį sudaro nacionalinių centrinių bankų dalys, nustatomas pagal atitinkamos valstybės narės gyventojų ir bendrojo vidaus produkto dalį Europos Sąjungoje. Nacionaliniams centriniams bankams skiriamos dalys turi būti kas penkeri metai koreguojamos, kadangi tiek gyventojų, tiek BVP dalys per tą laikotarpį gali būti pakitusios.

Lietuvos bankas dalyvauja Lietuvos integracijos į ES procesuose, vykdo darbus, susijusius su ES teisės, ECB reikalavimų, normų ir praktikos konkrečiose centrinio banko veiklos srityse perėmimu ir institucinių gebėjimų stiprinimu, pagal kompetenciją įgyvendina ES teisės skyrių „Ekonominė ir pinigų sąjunga“, „Laisvas kapitalo judėjimas“ ir „Laisvė teikti paslaugas“ derybų pozicijose prisiimtus Lietuvos Respublikos įsipareigojimus. Lietuvos bankui taip pat svarbūs ES institucijose priimami sprendimai, susiję su ES vykdoma ekonomine politika. Jis dalyvauja rengiant Lietuvos konvergencijos programą, Nacionalinę struktūrinių reformų ataskaitą ir atnaujinamas ES bendrąsias ekonominės politikos gaires, apimančias makroekonominės politikos prioritetus.