Metodologinės pastabos

LIETUVOS FINANSINĖS SĄSKAITOS

Finansinės sąskaitos – tai duomenys apie institucinių sektorių finansinio turto ir įsipareigojimų likučius laikotarpio pabaigoje bei finansinio turto ir įsipareigojimų pasikeitimą (sandorius, perkainojimą ir kitus kiekio pasikeitimus) per laikotarpį. Šios sąskaitos yra integrali nacionalinių sąskaitų sistemos dalis. Finansinių sąskaitų sudarymo metodiką ir pagrindines taisykles apibrėžia 1996 m. birželio 25 d. Europos Tarybos reglamento (EB) Nr. 2223/96 dėl Europos nacionalinių ir regioninių sąskaitų sistemos Bendrijoje¹ A priedas².

Nacionalinių sąskaitų sistemoje (ESS95) ekonominiai vienetai, kurie disponuoja nuosavu turtu, prisiima įsipareigojimus savo vardu, yra ekonomiškai aktyvūs ir sudaro sandorius su kitais ekonominiais vienetais, vadinami instituciniais vienetais. Instituciniai vienetai pagal jų pagrindines funkcijas ir tikslus grupuojami į institucinius sektorius ir subsektorius.

INSTITUCINIAI SEKTORIAI IR SUBSEKTORIAI

Nefinansinės korporacijos (S.11)

• Valstybės nefinansinės korporacijos (S.11001)
• Nacionalinės privačios nefinansinės korporacijos (S.11002)
• Užsienio kontroliuojamos nefinansinės korporacijos (S.11003)

Finansinės korporacijos (S.12)

• Centrinis bankas (S.121)
• Kitos pinigų finansinės institucijos (S.122)
• Kiti finansiniai tarpininkai (S.123)
• Finansinės pagalbinės įmonės (S.124)
• Draudimo korporacijos ir pensijų fondai (S.125)

Valdžios sektorius (S.13)

• Centrinė valdžia (S.1311)
• Regioninė valdžia (S.1312)
• Vietinė valdžia (S.1313)
• Socialinės apsaugos fondai (S.1314)

Namų ūkiai (S.14)

Ne pelno institucijos, teikiančios paslaugas namų ūkiams (S.15)

Kitos šalys (S.2)

• Europos Sąjunga (S.21)
  • Europos Sąjungos valstybės narės (S.211)
  • Europos Sąjungos institucijos (S.212)
• Trečiosios šalys ir tarptautinės organizacijos (S.22)

Nefinansinės korporacijos (S.11)

Lietuvoje S.11 sektorius į subsektorius neskaidomas. Jam priskiriami privatūs ir valstybiniai instituciniai vienetai, gaminantys rinkos prekes ir teikiantys nefinansines paslaugas rinkos kaina. Priskiriant institucinius vienetus prie šio sektoriaus, atsižvelgiama tiek į vieneto juridinį statusą, tiek į jo veiklą. Prie šio sektoriaus priskiriamos uždarosios akcinės bendrovės, akcinės bendrovės, valstybės ir savivaldybės įmonės, viešosios įstaigos, kurios didžiąją dalį veiklos sąnaudų padengia pajamomis už parduotas prekes ir paslaugas. Prie šio sektoriaus nepriskiriamos individualios (personalinės) įmonės, nors jos yra rinkos gamintojai. Šie vienetai priskiriami prie namų ūkių sektoriaus.

Finansinės korporacijos (S.12)

Prie sektoriaus Finansinės korporacijos (S.12) Lietuvoje priskiriami finansiniu tarpininkavimu ir pagalbine finansine veikla užsiimantys privatūs ir valstybiniai instituciniai vienetai.

Prie subsektoriaus Centrinis bankas (S.121) priskiriamas Lietuvos bankas.

Prie subsektoriaus Kitos pinigų finansinės institucijos (S.122) priskiriami komerciniai bankai, užsienio bankų filialai (skyriai), centrinė kredito unija, kredito unijos ir pinigų rinkos fondai.

Prie subsektoriaus Kiti finansiniai tarpininkai (S.123) priskiriami uždari ir atviri kolektyvinio investavimo subjektai, A kategorijos finansų maklerio įmonės, finansinio lizingo bendrovės, faktoringu užsiimančios bendrovės, rizikos kapitalo valdymo bendrovės, asmenų ir verslo finansavimu užsiimančios bendrovės, investicinės bendrovės.

Prie subsektoriaus Finansinės pagalbinės įmonės (S.124) priskiriamos B ir C kategorijos finansų maklerio įmonės, pensijų fondų ir kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonės, draudimo brokeriai ir agentai, garantijas teikiančios įmonės priežiūros institucijos (Vertybinių popierių komisija, Draudimo priežiūros komisija), Vilniaus vertybinių popierių birža, Lietuvos centrinis vertybinių popierių depozitoriumas, pelno institucijos, teikiančios paslaugas finansinėms korporacijoms.

Prie subsektoriaus Draudimo korporacijos ir pensijų fondai (S.125) priskiriamos gyvybės ir ne gyvybės draudimo korporacijos bei savarankiški pensijų fondai.

Valdžios sektorius (S.13)

Lietuvos S.13 skirstomas į centrinės valdžios, vietinės valdžios ir socialinės apsaugos fondų subsektorius.

Prie Lietuvos subsektoriaus Centrinė valdžia (S.1311) priskiriamos visos administracinės valstybės žinybos ir centrinės agentūros, kurių kompetencijai priklauso visa ekonominė erdvė, išskyrus socialinės apsaugos fondų administravimą. Taip pat prie šio subsektoriaus priskiriami 5 nebiudžetiniai fondai: Privatizavimo fondas, Santaupų atkūrimo fondas, Garantinis fondas, Rezervinis (stabilizavimo) fondas, VĮ Ignalinos AE eksploatavimo nutraukimo fondas.

Subsektorius Vietinė valdžia (S.1313) apima viešąjį administravimą, kurio kompetencijai priklauso vietinė ekonominės erdvės dalis, išskyrus socialinės apsaugos fondų administravimą.

Prie subsektoriaus Socialinės apsaugos fondai (S.1314) priskiriama Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba ir jos teritoriniai skyriai, Lietuvos darbo birža ir jos teritoriniai skyriai, Valstybinė ligonių kasa ir teritorinės ligonių kasos, nebiudžetinis Užimtumo fondas.

Namų ūkiai (S.14)

Prie Lietuvos S.14 priskiriami pavieniai asmenys ar asmenų grupės kaip vartotojai, ūkininkai kaip rinkos gamintojai, pagal verslo liudijimą dirbantys verslininkai ir individualios (personalinės) įmonės.

Ne pelno institucijos, teikiančios paslaugas namų ūkiams (S.15)

Prie S.15 priskiriamos profesinės sąjungos, įvairios draugijos, vartotojų asociacijos, politinės partijos, bažnyčios ir religinės bendruomenės, daugiabučių gyvenamųjų namų bendrijos, socialiniai, kultūriniai, poilsio, pramogų ir sporto klubai, labdaros, paramos organizacijos.

FINANSINIŲ SĄSKAITŲ APSKAITOS TAISYKLĖS

Finansinių sandorių apskaitos taisyklės

Finansiniai sandoriai yra finansinio turto ir įsipareigojimų tarp institucinių vienetų ir tarp jų bei kitų šalių sandoriai.

Finansinis turtas yra ekonominis turtas, apimantis mokėjimo priemones, finansinius reikalavimus ir ekonominį turtą, kuris savo kilme yra artimas finansiniams reikalavimams.

ESS95 išskiria septynias finansinio turto grupes. Finansinių sandorių klasifikatorius atitinka finansinio turto ir įsipareigojimų klasifikatorių. Kiekvienas finansinis turtas turi ekvivalentinį įsipareigojimą, išskyrus piniginį auksą ir specialiąsias skolinimosi teises (AF.1).

Skiriamos septynios finansinių priemonių grupės:

Finansinė priemonė	Kodas	Paaiškinimai
Piniginis auksas ir specialiosios skolinimosi teisės	AF/F.1
Piniginis auksas	AF/F.11	Ne mažesnio, kaip 995/1000 grynumo aukso luitai, kuriuos kaip užsienio atsargų dalį laiko ir valdo Lietuvos bankas
Specialiosios skolinimosi teisės (SST)	AF/F.12	Tarptautinio valiutos fondo sukurtos ir paskirstytos atsargos
Grynieji pinigai ir indėliai	AF/F.2
Grynieji pinigai	AF/F.21	Banknotai ir monetos esančios apyvartoje (litai ir kita užsienio valiuta) ir naudojamos atlikti mokėjimus
Pervedamieji indėliai	AF/F.22	Vienadieniai indėliai
Kiti indėliai	AF/F.23	Visi terminuoti ir neterminuoti indėliai, taupymo lakštai bei atpirkimo sandoriai.
Vertybiniai popieriai, išskyrus akcijas	AF/F.3	Skolos vertybiniai popieriai
Trumpalaikiai	AF/F.331	Skolos vertybiniai popieriai, kurių pradinis išpirkimo terminas yra vieneri metai ir mažiau
Ilgalaikiai	AF/F.332	Skolos vertybiniai popieriai, kurių pradinis išpirkimo terminas yra virš vienerių metų
Išvestinės finansinės priemonės	AF/F.34	Pasirinkimo, būsimieji ir apsikeitimo sandoriai, jeigu jie turi vertę, susitarimai dėl išankstinio palūkanų normos sandorio.
Paskolos	AF/F.4	Hipotekinės paskolos, vartojamosios paskolos, finansinis lizingas ir pirkimo išsimokėtinai sutartys, atvirkštinai atpirkimo sandoriai
Trumpalaikės	AF/F.41	Paskolos, kurių pradinis grąžinimo terminas yra vieneri metai ir mažiau, paskolos grąžinamas pagal pareikalavimą ir trumpalaikiai atvirkštiniai atpirkimo sandoriai
Ilgalaikės	AF/F.42	Paskolos, kurių pradinis grąžinimo terminas yra virš vienerių metų ir ilgalaikiai atvirkštiniai atpirkimo sandoriai
Akcijos ir kiti nuosavybės vertybiniai popieriai	AF/F.5	Nuosavybės vertybiniai popieriai, kurie suteikia teisę jo turėtojams į dalį korporacijos pelno ar į dalį grynojo korporacijos turto jos likvidavimo atveju
Kotiruojamosios akcijos	AF/F.511	Akcinių bendrovių išleistos akcijos, kurios yra kotiruojamos vertybinių popierių biržoje
Nekotiruojamosios akcijos	AF/F.512	Akcinių ir uždarų akcinių bendrovių išleistos akcijos, kurios nėra kotiruojamos vertybinių popierių biržoje
Kiti nuosavybės vertybiniai popieriai	AF/F.513	Kooperatinių bendrovių, kredito unijų pajai, valstybės ir savivaldybės įmonių kapitalas, kuris nėra padalytas į akcijas.
Investicinių fondų akcijos	AF/F.52	Investicinių ir pinigų rinkos fondų išleistos akcijos (vienetai)
Draudimo techniniai atidėjiniai	AF/F.6
Namų ūkių grynoji nuosavybė gyvybės draudimo atidėjiniuose	AF/F.611	Namų ūkių lėšos sukauptos gyvybės draudimo atidėjiniuose
Namų ūkių grynoji nuosavybė pensijų fonduose	AF/F.612	Namų ūkių lėšos sukauptos pensijų fonduose
Išankstinės draudimo įmokos (premijos) ir numatomų išmokėjimų atidėjiniai	AF/F.62	Namų ūkių ir kitų sektorių lėšos sukauptos ne gyvybės draudimo atidėjiniuose
Kitos gautinos arba mokėtinos sąskaitos	AF/F.7
Prekybos kreditai ir avansai	AF/F.71	Įsiskolinimai už prekes ir paslaugas bei gauti ar sumokėti avansai.
Kitos	AF/F.79	Finansiniai reikalavimai ar įsipareigojimai, atsiradę dėl laiko skirtumų tarp susikaupusių sandorių ir atliktų mokėjimų (mokėtini mokesčiai, socialinio draudimo įmokos, darbo užmokestis, dividendai ir pan.)

Finansiniai sandoriai lemia balanso (likučių) pokyčius, tačiau pokyčiai tarp laikotarpio pradžios ir pabaigos balanso gali apimti ir kitus srautus. Kiti srautai skirstomi į finansinio turto ir įsipareigojimų vertės padidėjimą arba sumažėjimą dėl kainų lygio pokyčio ar valiutų kursų svyravimų, rodomų perkainojimo sąskaitoje, ir kitus finansinio turto bei įsipareigojimų apimties pasikeitimus, rodomus kitų apimties pasikeitimų sąskaitoje. Ryšį tarp laikotarpio pradžios likučio, pabaigos likučio ir finansinių sandorių parodo ši lygybė:

Laikotarpio pradžios likutis + Finansiniai sandoriai + Perkainojimas + Kiti apimties pasikeitimai = Laikotarpio pabaigos likutis.

Sudarant Lietuvos ketvirtines finansines sąskaitas (KFS), finansiniai sandoriai į apskaitą daugiausia įtraukiami netiesiogiai, t. y. kaip skirtumas tarp ketvirčio pradžios ir pabaigos likučių, atėmus perkainojimus ir kitus apimties pasikeitimus.

Konsoliduotosios ir nekonsoliduotosios finansinės sąskaitos

KFS gali būti konsoliduotosios ir nekonsoliduotosios. Nekonsoliduotosiose KFS parodomi visi finansiniai sandoriai tarp institucinių vienetų. Konsoliduotosiose KFS sandoriai tarp institucinių vienetų, priskirtų tam pačiam sektoriui ir subsektoriui, yra atimami. Konsolidacijos tikslais visi srautai ir likučiai yra skirstomi į:

• vidaus (intra) srautus ir likučius. Tai sandoriai tarp institucinių vienetų, priskirtų tam pačiam subsektoriui;
• išorės (inter) srautus ir likučius. Tai sandoriai tarp institucinių vienetų priskirtų skirtingiems sektoriams ir subsektoriams.

Įvertinimas rinkos kaina

Pagrindinis ESS95 reikalavimas – finansinis turtas ir įsipareigojimai turi būti įvertinti rinkos kaina. Ši taisyklė netaikoma finansiniam turtui ar įsipareigojimams, kurie neturi antrinės rinkos. Tai indėliai, paskolos ir kitos gautinos arba mokėtinos sąskaitos.

Kaupimo principas

ESS95 nustatytas reikalavimas, kad finansinės sąskaitos turi būti sudaromos vadovaujantis kaupimo principu. Tai reiškia, kad sandoris įrašomas tuo metu, kai jis įvyko, ir visai nesvarbu, apmokėtas jis ar ne. Finansinėse sąskaitose kaupimo principas taikomas:

• gautinoms arba mokėtinoms palūkanoms, kurios įrašomos kaip reinvestuotos į finansinį turtą.
• prekybos kreditams, kai prekių ir paslaugų pristatymo laikas nesutampa su apmokėjimu.
• kitoms gautinoms arba mokėtinoms sąskaitoms, kurios atsiranda dėl laiko skirtumų tarp susikaupusių sandorių ir atliktų mokėjimų, pvz., mokėjimų susijusių su mokesčiais, socialinio draudimo įmokomis, darbo užmokesčiu, nuoma ir pan.

___________________
¹ OL L 310, 1996 11 30, p. 1; Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1267/2003 (OL L 180, 2003 7 18, p. 1).
² (http://forum.europa.eu.int/irc/dsis/nfaccount/info/data/esa95/en/titelen.htm).