Metodologinės pastabos

LIETUVOS FINANSINĖS SĄSKAITOS

Finansinės sąskaitos – tai duomenys apie institucinių sektorių finansinio turto ir įsipareigojimų likučius laikotarpio pabaigoje bei finansinio turto ir įsipareigojimų pasikeitimą (sandorius, perkainojimą ir kitus kiekio pasikeitimus) per laikotarpį. Šios sąskaitos yra integrali nacionalinių sąskaitų sistemos dalis. Finansinių sąskaitų sudarymo metodiką ir pagrindines taisykles apibrėžia 1996 m. birželio 25 d. Europos Tarybos reglamento (EB) Nr. 2223/96 dėl Europos nacionalinių ir regioninių sąskaitų sistemos Bendrijoje¹ A priedas².

Nacionalinių sąskaitų sistemoje (ESS95) ekonominiai vienetai, kurie disponuoja nuosavu turtu, prisiima įsipareigojimus savo vardu, yra ekonomiškai aktyvūs ir sudaro sandorius su kitais ekonominiais vienetais, vadinami instituciniais vienetais. Instituciniai vienetai pagal jų pagrindines funkcijas ir tikslus grupuojami į institucinius sektorius ir subsektorius.

INSTITUCINIAI SEKTORIAI IR SUBSEKTORIAI

Nefinansinės korporacijos (S.11)

• Valstybės nefinansinės korporacijos (S.11001)
• Nacionalinės privačios nefinansinės korporacijos (S.11002)
• Užsienio kontroliuojamos nefinansinės korporacijos (S.11003)

Finansinės korporacijos (S.12)

• Centrinis bankas (S.121)
• Kitos pinigų finansinės institucijos (S.122)
• Kiti finansiniai tarpininkai, išskyrus draudimo korporacijas ir pensijų fondus (S.123)
• Finansinės pagalbinės įmonės (S.124)
• Draudimo korporacijos ir pensijų fondai (S.125)

Valdžios sektorius (S.13)

• Centrinė valdžia (S.1311)
• Regioninė valdžia (S.1312)
• Vietinė valdžia (S.1313)
• Socialinės apsaugos fondai (S.1314)

Namų ūkiai (S.14)

Ne pelno institucijos, teikiančios paslaugas namų ūkiams (S.15)

Kitos šalys (S.2)

• Europos Sąjunga (S.21)
  • Europos Sąjungos valstybės narės (S.211)
  • Europos Sąjungos institucijos (S.212)
• Trečiosios šalys ir tarptautinės organizacijos (S.22)

Nefinansinės korporacijos (S.11)

Lietuvoje S.11 sektorius į subsektorius neskaidomas. Jam priskiriami privatūs ir valstybiniai instituciniai vienetai, gaminantys rinkos prekes ir teikiantys nefinansines paslaugas rinkos kaina. Priskiriant institucinius vienetus prie šio sektoriaus, atsižvelgiama tiek į vieneto juridinį statusą, tiek į jo veiklą. Prie šio sektoriaus priskiriamos uždarosios akcinės bendrovės, akcinės bendrovės, valstybės ir savivaldybės įmonės, viešosios įstaigos, kurios didžiąją veiklos sąnaudų dalį padengia pajamomis už parduotas prekes ir paslaugas. Prie šio sektoriaus nepriskiriamos individualios (personalinės) įmonės, nors jos yra rinkos gamintojai. Šie vienetai priskiriami prie namų ūkių sektoriaus.

Finansinės korporacijos (S.12)

Prie sektoriaus Finansinės korporacijos (S.12) Lietuvoje priskiriami finansiniu tarpininkavimu ir pagalbine finansine veikla užsiimantys privatūs ir valstybiniai instituciniai vienetai.

Prie subsektoriaus Centrinis bankas (S.121) priskiriamas Lietuvos bankas.

Prie subsektoriaus Kitos pinigų finansinės institucijos (S.122) priskiriami komerciniai bankai, užsienio bankų filialai (skyriai), centrinė kredito unija, kredito unijos ir pinigų rinkos fondai.

Prie subsektoriaus Kiti finansiniai tarpininkai (S.123), išskyrus draudimo korporacijas ir pensijų fondus priskiriami uždari ir atviri kolektyvinio investavimo subjektai, A kategorijos finansų maklerio įmonės, finansinio lizingo bendrovės, faktoringu užsiimančios bendrovės, rizikos kapitalo valdymo bendrovės, asmenų ir verslo finansavimu užsiimančios bendrovės, investicinės bendrovės.

Prie subsektoriaus Finansinės pagalbinės įmonės (S.124) priskiriamos B ir C kategorijos finansų maklerio įmonės, valdymo įmonės, draudimo brokeriai ir agentai, garantijas teikiančios įmonės (UAB „Žemės ūkio paskolų garantijų fondas“, UAB „Investicijų ir verslo garantijos“), priežiūros institucijos (Vertybinių popierių komisija, Draudimo priežiūros komisija), Vilniaus vertybinių popierių birža, Lietuvos centrinis vertybinių popierių depozitoriumas, VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, ne pelno institucijos, teikiančios paslaugas finansinėms korporacijoms.

Prie subsektoriaus Draudimo korporacijos ir pensijų fondai (S.125) priskiriamos gyvybės ir ne gyvybės draudimo korporacijos bei savarankiški pensijų fondai.

Valdžios sektorius (S.13)

Lietuvos S.13 skirstomas į centrinės valdžios, vietinės valdžios ir socialinės apsaugos fondų subsektorius. Apskričių valdymas Lietuvoje yra laikomas centrinės valdžios veiklos sritimi.

Prie Lietuvos subsektoriaus Centrinė valdžia (S.1311) priskiriamos visos administracinės valstybės žinybos ir centrinės agentūros, kurių kompetencijai priklauso visa ekonominė erdvė, išskyrus socialinės apsaugos fondų administravimą. Taip pat prie šio subsektoriaus priskiriami 6 nebiudžetiniai fondai: Privatizavimo fondas, Santaupų atkūrimo fondas, 1990 m. blokados fondas, Garantinis fondas, Rezervinis (stabilumo) fondas, VĮ Ignalinos AE eksploatavimo nutraukimo fondas.

Subsektorius Vietinė valdžia (S.1313) apima viešąjį administravimą, kurio kompetencijai priklauso vietinė ekonominės erdvės dalis, išskyrus socialinės apsaugos fondų administravimą.

Prie subsektoriaus Socialinės apsaugos fondai (S.1314) priskiriama Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba ir jos teritoriniai skyriai, Lietuvos darbo birža ir jos teritoriniai skyriai, Valstybinė ligonių kasa ir teritorinės ligonių kasos, nebiudžetinis Užimtumo fondas.

Namų ūkiai (S.14)

Prie Lietuvos S.14 priskiriami pavieniai asmenys ar asmenų grupės kaip vartotojai, ūkininkai kaip rinkos gamintojai, pagal verslo liudijimą dirbantys verslininkai ir individualios (personalinės) įmonės.

Ne pelno institucijos, teikiančios paslaugas namų ūkiams (S.15)

Prie S.15 priskiriamos profesinės sąjungos, įvairios draugijos, vartotojų asociacijos, politinės partijos, bažnyčios ir religinės bendruomenės, daugiabučių gyvenamųjų namų bendrijos, socialiniai, kultūriniai, poilsio, pramogų ir sporto klubai, labdaros, paramos organizacijos.

FINANSINIŲ SĄSKAITŲ APSKAITOS TAISYKLĖS

Finansinių sandorių apskaitos taisyklės

Finansiniai sandoriai yra finansinio turto ir įsipareigojimų tarp institucinių vienetų ir tarp jų bei kitų šalių sandoriai.

Finansinis turtas yra ekonominis turtas, apimantis mokėjimo priemones, finansinius reikalavimus ir ekonominį turtą, kuris savo kilme yra artimas finansiniams reikalavimams.

ESS95 išskiria septynias finansinio turto grupes. Finansinių sandorių klasifikatorius atitinka finansinio turto ir įsipareigojimų klasifikatorių. Kiekvienas finansinis turtas turi ekvivalentinį įsipareigojimą, išskyrus piniginį auksą ir specialiąsias skolinimosi teises (AF.1).

Skiriamos septynios finansinių priemonių grupės:

Finansinė priemonė	Kodas
Piniginis auksas ir specialiosios skolinimosi teisės	AF/F.1
Piniginis auksas	AF/F.11
Specialiosios skolinimosi teisės	AF/F.12
Grynieji pinigai ir indėliai	AF/F.2
Grynieji pinigai	AF/F.21
Pervedamieji indėliai	AF/F.22
Kiti indėliai	AF/F.23
Vertybiniai popieriai, išskyrus akcijas	AF/F.3
Vertybiniai popieriai, išskyrus akcijas ir išvestines finansines priemones	AF/F.33
Trumpalaikiai	AF/F.331
Ilgalaikiai	AF/F.332
Išvestinės finansinės priemonės	AF/F.34
Paskolos	AF/F.4
Trumpalaikės	AF/F.41
Ilgalaikės	AF/F.42
Akcijos ir kiti nuosavybės vertybiniai popieriai	AF/F.5
Akcijos ir kiti nuosavybės vertybiniai popieriai, išskyrus investicinių fondų akcijas	AF/F.51
Kotiruojamosios akcijos	AF/F.511
Nekotiruojamosios akcijos	AF/F.512
Kiti nuosavybės vertybiniai popieriai	AF/F.513
Investicinių fondų akcijos	AF/F.52
Draudimo techniniai atidėjiniai	AF/F.6
Namų ūkių grynoji nuosavybė draudimo atidėjiniuose ir pensijų fonduose	AF/F.61
Namų ūkių grynoji nuosavybė gyvybės draudimo atidėjiniuose	AF/F.611
Namų ūkių grynoji nuosavybė pensijų fonduose	AF/F.612
Išankstinės draudimo įmokos (premijos) ir numatomų išmokėjimų atidėjiniai	AF/F.62
Kitos gautinos arba mokėtinos sąskaitos	AF/F.7
Prekybos kreditai ir avansai	AF/F.71
Kitos	AF/F.79

Finansiniai sandoriai lemia balanso (likučių) pokyčius, tačiau pokyčiai tarp laikotarpio pradžios ir pabaigos balanso gali apimti ir kitus srautus. Kiti srautai skirstomi į finansinio turto ir įsipareigojimų vertės padidėjimą arba sumažėjimą dėl kainų lygio pokyčio ar valiutų kursų svyravimų, rodomų perkainojimo sąskaitoje, ir kitus finansinio turto bei įsipareigojimų apimties pasikeitimus, rodomus kitų apimties pasikeitimų sąskaitoje. Ryšį tarp laikotarpio pradžios likučio, pabaigos likučio ir finansinių sandorių parodo ši lygybė:

Laikotarpio pradžios likutis + Finansiniai sandoriai + Perkainojimas + Kiti apimties pasikeitimai = Laikotarpio pabaigos likutis.

Sudarant Lietuvos ketvirtines finansines sąskaitas (KFS), finansiniai sandoriai į apskaitą daugiausia įtraukiami netiesiogiai, t. y. kaip skirtumas tarp ketvirčio pradžios ir pabaigos likučių, atėmus perkainojimus ir kitus apimties pasikeitimus.

Konsoliduotosios ir nekonsoliduotosios finansinės sąskaitos

KFS gali būti konsoliduotosios ir nekonsoliduotosios. Nekonsoliduotosiose KFS parodomi visi finansiniai sandoriai, t. y. sandoriai tarp institucinių vienetų, priskirtų tam pačiam sektoriui ar subsektoriui. Konsoliduotosiose KFS šie finansiniai sandoriai, t. y. sandoriai tarp institucinių vienetų, priskirtų prie to paties sektoriaus ir subsektoriaus, yra atimami. Konsolidacijos tikslais visi srautai ir likučiai yra skirstomi į:

• vidaus (intra) srautus ir likučius. Tai sandoriai tarp institucinių vienetų, priskirtų tam pačiam subsektoriui;
• išorės (inter) srautus ir likučius. Tai sandoriai tarp subsektorių, kurių kiekvienas laikomas atskiru vienetu, kai kiekvienas jo subsektorius suprantamas kaip visuma.

Konsoliduotosios KFS subsektorių lygiu reiškia, kad atimami visi vidaus srautai ir likučiai.

Konsoliduotosios KFS sektorių lygiu reiškia, kad atimami visi vidaus ir išorės srautai bei likučiai.

Nekonsoliduotosios KFS subsektorių lygiu apima visus vidaus srautus ir likučius.

Nekonsoliduotosios KFS sektorių lygiu apima visus vidaus ir išorės srautus bei likučius.

Įvertinimas rinkos kaina

Pagrindinis ESS95 reikalavimas – finansinis turtas ir įsipareigojimai turi būti įvertinti rinkos kaina. Ši taisyklė netaikoma finansiniam turtui ar įsipareigojimams, kurie neturi antrinės rinkos. Tai indėliai, paskolos ir kitos gautinos arba mokėtinos sąskaitos.

Kaupimo principas

ESS95 nustatytas reikalavimas, kad finansinės sąskaitos turi būti sudaromos vadovaujantis kaupimo principu. Tai reiškia, kad sandoris įrašomas tuo metu, kai jis įvyko, ir visai nesvarbu, apmokėtas jis ar ne. Finansinėse sąskaitose kaupimo principas taikomas:

• Gautinoms arba mokėtinoms palūkanoms, kurios įrašomos kaip reinvestuotos į finansinį turtą.
• Prekybos kreditams, kai prekių ir paslaugų pristatymo laikas nesutampa su apmokėjimu.
• Kitoms gautinoms arba mokėtinoms sąskaitoms, kurios atsiranda dėl laiko skirtumų tarp susikaupusių sandorių ir atliktų mokėjimų, pvz., mokėjimų susijusių su mokesčiais, socialinio draudimo įmokomis, darbo užmokesčiu, nuoma ir pan.

___________________
¹ OL L 310, 1996 11 30, p. 1; Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1267/2003 (OL L 180, 2003 7 18, p. 1).
² (http://forum.europa.eu.int/irc/dsis/nfaccount/info/data/esa95/en/titelen.htm).