PINIGŲ STUDIJOS

Moksliniai straipsniai

EKONOMIKOS TEORIJA IR PRAKTIKA

Tomas Ramanauskas
A MACROECONOMETRIC MODEL WITH THE FINANCIAL SECTOR FOR THE CASE OF THE LITHUANIAN ECONOMY (pdf)
SantraukaŠis tyrimas yra vienas iš pirmųjų bandymų sukurti Lietuvos ūkio vidutinės apimties struktūrinį makroekonometrinį modelį, įtraukiantį ir finansų sektorių. Modelis yra skirtas praėjusio dešimtmečio ekonominiam ciklui Lietuvoje tirti. Skaidri modelio struktūra ir intuityvios jį sudarančios ekonometrinės lygtys turėtų būti naudingos atliekant išsamią ūkio sektorių analizę, analizuojant ekonominės politikos poveikį ir sudarant trumpo laikotarpio ekonomines prognozes. Išskirtinis modelio bruožas yra tai, kad į modeliuojamą ekonominę sistemą organiškai įtraukiami įvairūs finansų sektoriaus kintamieji. Sudarant modelį, atsižvelgiama į tai, kad tiek kredito srautas (credit flow), tiek kredito lygis (credit stock) turi poveikį ūkio raidai. Šį poveikį gali sustiprinti vadinamasis finansinio akceleratoriaus efektas. Vertinant visuminės paklausos požiūriu matyti, kad kredito srautas paskatina vartojimą ir verslo investicijas. Vertinant visuminės pasiūlos požiūriu išryškėja, kad iš kredito finansuojamos verslo investicijos didina ūkio gamybinį pajėgumą, bet kartu keičia kapitalo struktūrą, nes investicijos į statybą, kaip paaiškėja, nuo kredito srauto priklauso labiau negu investicijos į gamybą. Kredito (privačiojo sektoriaus įsiskolinimas) lygis ir su juo susijusios skolos tvarkymo išlaidos neigiamai veikia įmonių pelną ir namų ūkių disponuojamąsias pajamas. Be to, modelis rodo, kad kreditas didina ūkio plėtros (o krizės metu – nuosmukio) spartą, ir tai lemia keli grįžtamojo ryšio ciklai: 1) didelis kredito srautas, nukreiptas į privatųjį sektorių, padidina visuminę paklausą, įmonių pelną ir darbo užmokestį, o tai sukelia teigiamą antrinį poveikį trumpu ir vidutinės trukmės laikotarpiu; 2) galimybė lengvai gauti paskolas didina nekilnojamojo turto kainas, dėl to didėja paskolos užstato vertė, aktyvinama statybų veikla ir dar labiau didėja kredito paklausa (finansinio akceleratoriaus efektas); 3) didėjant paskoloms, didėja indėlių bankuose, dalis šių indėlių tampa naujų paskolų finansavimo šaltiniu (kredito multiplikatoriaus efektas). Bendras modelio ekonominės sistemos kitimas iš principo atitinka faktinę ūkio raidą modelio sprendinio imties laikotarpiu, o prognozuojama kaita už duomenų imties ribų – faktines raidos trumpu laikotarpiu tendencijas. Modelio ekonominės sistemos kitimas tinkamai perteikia ir pagrindinius vidinės devalvacijos ypatumus: nominaliąją darbo užmokesčio korekciją, nekilnojamojo turto burbulo sprogimą, finansinio sverto mažėjimą ir stiprią realiąją ekonominio aktyvumo korekciją. Modeliavimo rezultatai taip pat rodo, kad be fiskalinio stimulo ir spartaus eksporto atsigavimo nuo ekonominio nesubalansuotumo prie subalansuotos plėtros būtų einama gana lėtai ir sudėtingai. Tikėtina, kad ekonominė stagnacija truktų iki 2015–2016 m., o vėliau vyktų palaipsnis ūkio atsigavimas. Vis dėlto, jei subalansuota ekonomika sietina su žemesnėmis nekilnojamojo turto kainomis ir tolesniu kapitalo bei darbo jėgos išteklių nukreipimu iš dideliu cikliškumu pasižyminčių ūkio sektorių, ūkio atsigavimas gali pasirodyti esąs netvarus. Norint pasiekti tvarų ekonomikos atsigavimą ir subalansuotą ūkio plėtrą, ekonominį aktyvumą skatinančias valdžios sektoriaus išlaidas būtina derinti su didelėmis struktūrinėmis reformomis. Kitame šio modelio pagrindu parengtame straipsnyje ketinama pateikti ekonominių šokų analizę, taip pat paanalizuoti įvairius ekonominės raidos scenarijus, kurie leistų nustatyti pasirinktų finansinių, ekonominės politikos ir išorės aplinkos kintamųjų įtaką faktinei pastarojo meto šalies ūkio raidai.  

Gindra Kasnauskienė, Lina Buzytė
EMIGRANTŲ PINIGINIAI PERVEDIMAI IR JŲ POVEIKIS EKONOMIKAI (pdf)
AnotacijaStraipsnyje nagrinėjama mokslinėje literatūroje pateikiama emigrantų piniginių pervedimų samprata ir institucijų taikomi jų skaičiavimo būdai, šios rūšies pinigų srautų savybės, priežastys ir padariniai, ypatingą dėmesį skiriant įtakai, kurią tokie pervedimai daro juos gaunančios šalies ekonomikai. Lyginami emigrantų piniginių pervedimų poveikį Lenkijos ir Lietuvos ekonomikos augimui aprašantys regresiniai modeliai ir pateikiami šių modelių taikymo rezultatai. Tikrinama straipsnio autorių išsikelta prielaida, kad Lietuvos ekonomikai emigrantų pervedamų pinigų įtaka svaresnė nei Lenkijos ekonomikai, kuriai būdinga mažesnė emigrantų piniginių pervedimų dalis, palyginti su šalies bendruoju vidaus produktu. Straipsnio autorių pateiktomis rekomendacijomis gali pasinaudoti tos valdžios institucijos, kurioms rūpi emigrantų piniginių pervedimų valdymas.

EKONOMIKOS ISTORIJA

Vladas Terleckas
VILNIAUS KREDITO KOOPERACIJA 1878-1914 M. (pdf)
AnotacijaStraipsnyje siekiama atkurti kredito kooperacijos judėjimo dabartinėje Vilniaus teritorijoje istoriją, išaiškinti aktyviausius jos kūrėjus, aptarti kredito kooperatyvų veiklos raidą, skolinimo politiką ir šių kooperatyvų vaidmenį, atskleisti jų narių skaičiaus pokyčius, tautinę, socialinę sudėtį. Taip tikimasi praturtinti tiek Lietuvos kredito kooperacijos istoriją, tiek miesto praeities suvokimą, pagausinti biogramų fondą.

Apžvalginiai straipsniai

Margarita Starkevičiūtė
MAKROEKONOMINIS NESUBALANSUOTUMAS: PRIEŽASTYS IR PASAULINĖ VALDYSENA (pdf)
AnotacijaStraipsnyje nagrinėjamos makroekonominio nesubalansuotumo priežastys ir objektyvios sąlygos, jo pasaulinės valdysenos galimybės ir metodai. Pateikiama makroekonominio balanso samprata, nurodoma jo vieta nacionalinių sąskaitų sistemoje, jį lemiantys ekonominiai sąryšiai. Aptariamas globalizacijos, didėjančios rinkų integracijos, Europos Sąjungos plėtros ir 2008–2010 m. pasaulinės finansų krizės keliamas šalių ekonominės politikos koordinavimo poreikis ir tokio koordinavimo metodologinės nuostatos, esama ekonomikos pasaulinės valdysenos institucinė sąranga ir jos reformavimo kryptys, apimančios metodologinius, institucinius ir socialinius bei kultūrinius veiksnius.

Kitos publikacijos

Anders Åslund
2008-2010 M. RYTŲ EUROPOS FINANSŲ KRIZĖS PAMOKOS (pdf)
AnotacijaŠioje glaustoje ekonominės politikos apžvalgoje dėmesys sutelkiamas į dešimt naujųjų Europos Sąjungos narių: Estiją, Latviją, Lietuvą (tai trys Baltijos šalys), Lenkiją, Čekijos Respubliką, Slovakiją, Vengriją, Slovėniją (penkios Vidurio Europos šalys), Rumuniją ir Bulgariją (Pietryčių Europos šalys). Bulgarija ir Rumunija prie Europos Sąjungos prisijungė 2007 m. sausio mėn. Kitos aštuonios šalys į ją įstojo 2004 m. gegužės mėn. Slovėnija ir Slovakija eurą įsivedė atitinkamai 2007 m. ir 2009 m. Estija, kurios valiutos kursas yra fiksuotas, eurą įsivedė 2011 m. sausio mėn. Latvija, Lietuva ir Bulgarija taiko valiutų valdybos modeliu pagrįstą fiksuotąjį valiutos kursą, o Lenkijos, Čekijos Respublikos, Vengrijos ir Rumunijos valiutos kursai yra svyruojantys, šios šalys iš esmės vykdo infliacijos tikslo siekimo strategiją.