Apie Vladą Jurgutį

                                                                                                               Vladas Jurgutis (1929 m.)  
„Mūsų dienų politikos raktas yra ekonomika, ekonomikos raktas yra pinigai.   
Su tais gyvenimo raktais yra susieti gyvybiniai tautos reikalai. Kam tie reikalai
rūpi, tas turi pažinti ir pinigų klausimus.“
(V. Jurgutis „Pinigai“. Kaunas, 1938 m. birželio 27 d.)

Vladas Jurgutis – akademikas, profesorius, pirmasis (1922–1929) Lietuvos banko valdytojas, Lietuvos mokslų akademijos pirmininkas, Kauno ir Vilniaus universitetų dėstytojas, dvasininkas, Steigiamojo Seimo narys (1920–1922); lito ir Lietuvos finansų mokslo pradininkas ir kūrėjas, daugelio mokslinių straipsnių bei knygų ekonomikos, pinigų ir bankininkystės klausimais autorius, daręs didelę įtaką visai krašto ir ekonominei politikai, skyręs daug dėmesio aukštos kvalifikacijos mokslo darbuotojų rengimui Lietuvoje.

Biografija.

Gimė 1885 m. lapkričio 5 d. Palangoje.

1897 m. įstojo ir 1901 m. baigė Palangos progimnaziją, o 1902 m. Kauno kunigų seminarijoje pradėjo mokslus, kuriuos 1910 m. teologijos magistro laipsniu baigė Peterburgo dvasinėje akademijoje. Kunigu įšventintas metais anksčiau – 1909 m. Kauno seminarijos bažnyčioje. 1913 m. baigė ekonomikos studijas Miuncheno universitete.

1914 m. grįžo į Lietuvą ir Kauno kunigų seminarijoje buvo lotynų kalbos ir klasikinės filosofijos profesorius. Karo metais trumpai ėjo vikaro pareigas Liepojoje, po to išvyko dėstyti į Saratovo kunigų seminariją. Nuo 1918 iki 1920 m. tęsė darbą Kauno kunigų seminarijoje.

1920 m. Krikščionių demokratų partijos išrinktas į Steigiamąjį Seimą. 1920–1922 m. Steigiamojo Seimo darbe dalyvavo kaip Finansų ir biudžeto komisijos generalinis referentas, Užsienio komisijos narys. 1922 m. vasario mėn. paskirtas E. Galvanausko kabineto užsienio reikalų ministru, juo dirbo iki rugsėjo 28 d.  

1922 m. rugpjūčio 9 d. Steigiamasis Seimas priėmė Lito įstatymą, pažymėdamas, kad ,,Lietuvos Respublikos pinigų sistema paremta auksu“, o po kelių dienų priėmė Lietuvos banko įstatymą, kuriame numatyta, kad ,,ne mažiau kaip 1/3 esamos apyvartoje banknotų sumos turi būti padengta auksu.“ Litas buvo prilygintas 0,150462 g gryno aukso arba 1/10 tuometinio dolerio vertės, kad tinkamiau atspindėtų tuometines Lietuvos ūkio sąlygas ir pagrįstai būtų galima įsijungti į tarptautinę finansų sistemą. V. Jurgučio vardas siejamas su tvirtų ir patikimų lietuviškų pinigų istorija. V. Jurgučio vadovaujamas Lietuvos bankas siekė, kad gyventojai įgytų pasitikėjimą litu.

1922 m. rugsėjo 28 d. V. Jurgutis paskirtas organizuojamo pirmojo per Lietuvos 700 metų valstybingumo istoriją Lietuvos banko valdytoju.

1925 m. jis nutraukė ryšius su Bažnyčios institucijomis, nuo tų pačių metų dėstė pinigų ir bankų, socialinės politikos, o vėliau ir finansų mokslo kursus Kauno universitete užimdamas ekstraordinarinio profesoriaus pareigas. 1926 m. tapo vienu iš akcinės bendrovės „Lietuvos cukrus“ steigėjų. 1927 m. apdovanotas Gedimino II laipsnio ordinu už darbą Lietuvos banke. 1929 m. paprašė atleisti jį iš valdytojo pareigų.

Nuo 1930 m. vadovavo to paties universiteto Finansų mokslo katedrai. 1934 m. už darbą valstybės tarnyboje apdovanotas Vytauto II laipsnio ordinu. Iki 1938 m. dėstė ekonomiką Aukštuosiuose Vytauto Didžiojo karininkų kursuose. 1938 m. ėjo ordinarinio profesoriaus pareigas. 1939 m. suteiktas Garbės daktaro vardas.

Nuo 1940 m. – Vilniaus universiteto profesorius, 1941–1943 m. – Ekonomikos fakulteto dekanas, 1942–1943 m. – Lietuvos mokslų akademijos pirmininkas. Stengėsi suaktyvinti mokslinio tyrimo darbą, sukaupti ir išsaugoti Lietuvos istorijai ir kultūrai vertingą medžiagą.

1943 m. pavasarį kartu su kitais Lietuvos inteligentais už vokiečių valdžios politikos kritiką išvežtas į Štuthofo koncentracijos stovyklą. 1944 m. vadovavo stovyklos slaptai ,,Štuthofo akademijai“, skaitė paskaitas. 1945 m. grįžo į Lietuvą ir iki 1946 m. profesoriavo Vilniaus universitete.

Mirė 1966 m. sausio 9 d. Vilniuje, palaidotas Palangoje.

Parašė daug mokslo darbų (išsamesnį sąrašą pateikia dr. Egidija Laumenskaitė knygoje ,,Vladas Jurgutis: didis ekonomistas ir mokytojas“ (2008), trys iš jų laikomi fundamentaliais: 

  1. ,,Finansų mokslo pagrindai“ (1938) – išleistas plačiajai Lietuvos visuomenei ir ypač naudingas tiek ekonomistams praktikams, tiek mokslininkams.
  2. ,,Pinigai“ (1938) – skirtas ne tiek konkrečiai sričiai pažinti ar tiesiogiai taikyti tiesioginiame ekonomisto darbe, kiek giliau ir plačiau suprasti ekonominį gyvenimą.
  3. ,,Bankai“ (1940) – pateikta išsami atskirų šalių bankų veiklos ir politikos analizė bei vertinimas.

Monografijos, straipsniai apie V. Jurgutį:

Laumenskaitė Egidija, Vladas Jurgutis: didis ekonomistas ir mokytojas. Monografija, Vilniaus vadybos aukštoji mokykla, Vilnius, 2008, 313 p. : iliustr.

Laumenskaitė Egidija, Vladas Jurgutis. Vilnius, 1996, 191 p. : iliustr.

Rudokas Jonas, Lito tėvas: ką mums paliko profesorius Vladas Jurgutis. Veidas, 2005 lapkričio 3, Nr. 44, p. 22–23.

Martišius Stanislovas, Jurgutis – ekonomistas, politikas, pedagogas. Ekonomika, Vilniaus universitetas. Ekonomikos fakultetas, 1996, Nr. 1 (40), p. 70–83.

Akademikas profesorius Vladas Jurgutis. 1885–1966. 1995 m. lapkričio 6–8 d. mokslinės konferencijos, skirtos gimimo 110-osioms metinėms, medžiaga. Lietuvos bankas, Vilnius, 1995, 64 p.

V. Jurgučio vardo įamžinimas:

1995 m. Lietuvos banko Kauno skyriaus vestibiulyje (Maironio g. 25) atidengta memorialinė lenta su bareljefu: „Šiuose rūmuose dirbo pirmasis Lietuvos banko valdytojas (1922–1929), profesorius, akademikas Vladas Jurgutis“ (skulptorius Vladas Žuklys, architektas Jonas Lukšė).

1997 m. Lietuvos bankas, pabrėždamas centrinės bankininkystės svarbą ir norėdamas įamžinti akademiko, profesoriaus, pirmojo Lietuvos banko valdytojo V. Jurgučio nuopelnus Lietuvos bankininkystei, įsteigė Vlado Jurgučio vardo stipendiją ir Vlado Jurgučio premiją, kuria siekiama skatinti mokslinę veiklą Lietuvos bankininkystės, finansų, pinigų ir makroekonominių tyrimų srityse.

1997 m. Lietuvos bankas išleido į apyvartą 1 lito auksinę monetą, skirtą Lietuvos banko ir lito 75-erių metų sukakčiai. Monetos reverse pavaizduotas prof. Vlado Jurgučio (1885–1966) portretas.

1997 m. iš serijos „Žymūs žmonės“ išleistas jam skirtas pašto ženklas (dailininkė Aušrelė Ratkevičienė).

1997 m. Vilniuje, Chodkevičių rūmų kieme (Didžioji g. 4), atidengta paminklinė lenta su bareljefu: ,,Šiuose rūmuose 1940–1946 m. gyveno pirmasis Lietuvos banko valdytojas, profesorius, akademikas Vladas Jurgutis“ (skulptorius Jonas Noras Naruševičius, architektas Vytautas Zaranka).

1998 m. V. Jurgučio vardas suteiktas Palangos pagrindinei mokyklai. Muziejuje sukaupta medžiagos apie V. Jurgutį, Lietuvos banko įkūrėją, eksponuojamos jo asmeninės bibliotekos knygos, sukaupta nedidelė Lietuvoje 1922–1993 m. kursavusių pinigų kolekcija.

2000 m. Kaune, ant namo Rotušės a. 14, atidengta memorialinė lenta su bareljefu: „Šiame name 1925–1940 m. gyveno pirmasis Lietuvos banko valdytojas, Lietuvos pinigų – lito sistemos kūrėjas, profesorius Vladas Jurgutis“ (skulptorius Vladas Žuklys, architektas Jonas Lukšė).

2001 m. iš serijos „Dvasiškiai – laisvosios Lietuvos kūrėjai“ išleistas vokas su V. Jurgučio portretu (dailininkas Antanas R. Šakalys).

 

Atnaujinta 2011-07-28